riebinas

ríebinas, -à adj. (3^a), riẽbinas (3^b) riebalais išteptas, riebaluotas: Riebinas snukis tėvaliuoja J. Visas ríebinas, nusitaukavęs, barzda blizga – gali važiuoti šeimynos samdyti (juok.) Krš. Riebinà barzda, nusišluostyk Rdn. Lenda pri žmonių, o tos rankos taukinos, riẽbinos – kur greiba, ten znokas Trk. Neimk už knygos su riebinõms rankoms Užv. Ka tik kiek ríebinas viedras, vandenio neįsiūlysi mūsų karvei Jnš. Ka riẽbinas y[ra] katilas, reik ištrinti su miltais KlvrŽ. Lėkštės ríebinos: išsiplaus geriau su karštu [vandeniu] Vkš.